„Šią žiemą Kanarų saloje Fuerteventūroje kartais vis nueidavau paplūduriuoti ant vandenyno bangų – kad prisiminčiau, koks tai jausmas - kad galėčiau jį sudėti į drobę...

Aš vėl plaukiu ant nugaros – dabar jau ne sapne, tikrovėje – besvoris kūnas vandenyje, aukštas dangus virš manęs, girdžiu žmonių balsus, jie kalba, liūdi, juokiasi. Girdžiu savo kvėpavimą.
Ir pradedu jausti, kaip gyvenimas pamažu atsiveria.“

Parodoje Palangos baseine menininkas pristatė naujausią paveikslą, kuris stebina tiek savo apimties didybe tiek ir atsiradimo istorija, paslėpta po jautriais potėpiais.